- goruoti
- 1 gorúoti, -úoja, -ãvo intr. 1. būti raudonam iš karščio: Išėmė iš ugnies goruojančią gelžį Erž. 2. Bt2PvK11,2 karštai, uoliai ką veikti: Tas dirba gorúoja, o sūnelis ūlioja Skp. Aš gorúoju ir gorúoju ant lauko Sb. Ko tu tep gorúoji, dar daug laiko, suspėsim! Ldvn. 3. B, Kos44 karštai geisti, trokšte trokšti: Goravo dar gyventi rš. Mano širdis vis goruoj, iki su ja globosis KlvD52. Gerų dienų goruoja CII589. Priesieny tavo būt goruoju KN71. 4. pūsti, gairinti (apie vėją): Vėjas gorúoja, jei pakiuriai sukrauta Š. Ant aukšto smarkiai gorãvo vėjas Bgt. \ goruoti; pagoruoti
Dictionary of the Lithuanian Language.